Jau ketvirtus metus iš eilės, šiemet gegužės mėn. 26-28 d., Radviliškio rajono Sidabravo gimnazijos ir Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos 30 mokinių vyko į Vaikų socializacijos ir poilsio stovyklą Plateliuose, Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke.
Stovyklautojai su mokyklų fizinio ugdymo mokytojais Vita Masėniene ir Dariumi Kavaliausku, kaip ir kasmet, apsistojo svetingoje ir jaukioje Vytauto Zaburo kaimo turizmo sodyboje, kurią supa nuostabi gamta, brandus miškas, šaltinis, vandens telkiniai ir pelkė. Vieta mokinių stovyklavimui ir turiningam laisvalaikio praleidimui yra patraukli tuo, kad šalia sodybos tyvuliuoja didžiausias (plotas 1205 ha) ir giliausias (49,1 m) Žemaitijos ežeras – Platelių ežeras su 7 salomis (plotas 20,5 ha): Veršių, Briedsalės, Pilies, Pliksalės, Gaidsalės, Ubagsalės, Šončelio salomis bei Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliais, kurie paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais.
Atvykę įsikūrėme jau minėtoje kaimo turizmo sodyboje. Vėliau patraukėme į Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centrą, kur edukacinio užsiėmimo „Mielinių blynų kepimas“ metu kepėme ir vaišinomės mieliniais blynais su obuolių koše ir kvapnia žolelių arbata. Taip pat įdėmiai klausėmės edukatorės Daivos pasakojimo apie senovės žemaičių kasdienybę, šventes, linksmybes, darbus, papročius ir maisto gaminimo įrankius: „mėnturį“, girnas, grūstuvę, ližę, duonkepį ir kitus namų apyvokos daiktus. Sočiai pavalgę ir pailsėję patraukėme į netoliese esantį senojo dvaro parką. Platelių lankytojų centro edukatorė papasakojo mokiniams, kad Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a., kada Platelių miestelis kartu su dvaru perėjo prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje. Platelių dvaro parke (plotas 6,2 ha), kuris buvo pradėtas formuoti dar XIX a., auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti, medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, kuris dar vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties), ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas – tai didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Čia užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke stovyklautojai buvo supažindinti ir su kitais saugomais augalais: raudonvidure žiauberuote, plačialape plikūne, žalsvažiedžiu blandžiu ir kt.
Čia mokiniai ne tik įdėmiai klausėsi edukatorės pasakojimo, bet žaidė įvairius žaidimus, turėjo atspėti paukščius ir gyvūnus iš garsų. Taip mokiniai sužinojo apie parke gyvenusius ar tebegyvenančius skiauterėtąjį tritoną, juodąjį apoloną, pilkąją meletą ir kt. rūšis, kurios taip pat yra įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Šalia parko dar yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).
Mokiniai, susipažinę su įspūdinga dvaro parko augmenija, smagiai pasižaidę, patraukė į netoliese esantį Platelių lankytojų centrą, kur dar didesnį įspūdį mokiniams paliko ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“. Čia stovyklautojai susipažino su Platelių ežero atsiradimo istorija, salomis, o ekspozicijoje „Pasėrokoukem žemaitėškā“ noriai mokėsi žemaitiškų žodžių ir posakių. Antrame aukšte įrengtoje gamtos ekspozicijoje stovyklautojai susipažino su paslaptingu mišku naktį ir dieną: su gyvūnais, augalais, grybais ir garsais, spalvinga pieva su drugeliais, vabalais, pelke su bebro „namu“ ir kitais vandens gyvūnais, kurie taip pat yra saugomi bei įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
Antrą dieną mokinių laukė nelengvas iššūkis, pareikalavęs gero fizinio pasirengimo ir tvirtų nervų – 8 km pėsčiųjų žygis po Žemaitijos nacionalinį parką ir 32 km žygis dviračiais – iki Abručių ūkio „Medaus klėtelė“ ir toliau aplink Platelių ežerą. Keliaudami po 1991 metais įsteigtą Žemaitijos nacionalinį parką (plotas 21720 ha) mokiniai grožėjosi unikalia to krašto gamta, gamtos paminklais, kultūriniais draustiniais, natūraliomis paukščių ir gyvūnų buveinėmis, kurios išsidėsčiusios aplink visą Platelių ežerą. Žygiuodami ir pramogaudami jie aktyviai prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Misija: švari vasara“ – rinko šiukšles, švarino Žemaitijos nacionalinį parką, kaimo turizmo sodybos teritoriją, taip rodydami deramą pavyzdį aplinkiniams ir prisidėdami prie tvarios aplinkos kūrimo.
Bitininko Donato Abručio ūkyje „Medaus klėtelė“ stovyklautojai ne tik susipažino su bičių gyvenimu, avilių paslaptimis, nameliu „Bičių terapija“, skanavo įvairių skonių medų su varškės sūriu ir agurkais, bet ir mokėsi kepti miltinius blynus ant laužo bei žaisti senovišką „Dvaro“ žaidimą – „ganyti kiaules“. Toliau kelionę tęsėme žygyje dviračiais aplink Platelių ežerą, sustojant Šaltojo karo muziejuje, kur gidė papasakojo apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą.
Taip pat aplankėme Beržoro bažnytkaimį, pakeliui užlipome ant Cidabro kalno, įkopėme į Platelių ir Beržoro apylinkių apžvalgos bokštą (15 m aukščio). Iš bokšto apžvelgėme apylinkes, Platelių ir Beržoro ežerus, Siberijos pelkę – vieną vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, kuri paskelbta telmologiniu draustiniu, Liepijų mišką. Smagiai pasibuvę, pilni įspūdžių patraukėme atgal į kaimo turizmo sodybą, kur vakare dar laukė įvairios pramogos, etno ir sporto žaidimai.
Trečia stovyklos diena buvo skirta sportiniams žaidimams, orientavimosi varžyboms ir pramogoms. Didžiausio susidomėjimo sulaukė orientavimosi varžybos. Kai mokytojai sumaniai paruošė orientavimosi trasą, punktus ir žemėlapius, mokiniams buvo duotas startas – rasti aplink kaimo turizmo sodybą paslėptus ir žemėlapyje pažymėtus 6 punktus. Ant kiekvieno punkto buvo parašyti skiemenys, iš kurių eilės tvarka reikėjo sudėti stovyklos pavadinimą – „Platelių stovykla“.
Mokiniai pavargę, bet kupini įspūdžių ir gerų emocijų, daug patyrę ir sužinoję vakarop grįžo namo.
